Teorijų panaudojimo galimybės tobulinant karjeros planavimo sistemas

Karjeros galimybių vystymas suprantamas, kaip būsimųjų personalo kvalifikacijos kėlimo poreikių ir išteklių planavimo derinys. Jis leidžia savo darbuotojams numatyti savo būsimą karjerą, organizacijoje ir parodo, kad organizacija rūpinasi savo nariais. Organizacijai šis procesas užtikrina, kad ji turės kuo užpildyti ateityje laisvas darbo vietas. Karjeros planavimas susideda iš karjeros vystymo tikslų ir metodų jų nustatymui. Karjeros vystymas – tai veiksmai, kuriuos atlieka darbuotojas savo karjeros plano realizavimui. Kaip matome, planuojant karjerą nustatomi karjeros plano kontūrai, tuo tarpu karjeros vystymas apima praktinį jo įgyvendinimą.

Darbuotojų karjeros sistema yra visos organizacijos strategijos sudėtinė ir labai reikšminga dalis. Visos valstybinės organizacijos turi užsiimti karjeros galimybių plėtra: personalo vadovai turi informuoti darbuotojus apie karjeros variantus ir remiantis jų išsilavinimu, patirtimi ir laimėjimais, įvertinti jų galimybes padaryti karjerą. Karjeros planavimo procesas turi apimti visus darbuotojus ir remtis šiais principais:

• Įtraukiami visi darbuotojai.
• Personalo ugdymas yra ilgalaikio darbo su personalu sudedamoji dalis.
• Personalo ugdymo planas yra integruotas į organizacijos plėtros planą.
• Mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, derinamas su karjeros planu.
• Už plano vykdymą atsakingas pats darbuotojas.
• Planai   turi  būti   konkretūs,  nes  tik  tuomet juos   galima  tinkamai   realizuoti: parinkti atitinkamus metodus.

Šie principai sėkmingai gali būti taikomi ir planuojant karininkų karjerą. “Karjeros planavimas susideda iš karjeros vystymo tikslų ir būdų jai pasiekti nustatymo. Karjeros tikslų įgyvendinimo variantai apima pareigybių eiliškumą, kuriuose jie turi padirbti, prieš užimant norimą poziciją, o taip pat priemonių parinkimas užtikrinančių reikalingos kvalifikacijos įgijimą – stažuotės, kursai, užsienio kalbos mokėjimas. Tuo tarpu karjeros vystymu vadinami veiksmai, kurių imasi darbuotojas realizuoti savo karjeros planą”.

Efektyviai veikiančios organizacijos yra suinteresuotos visų savo darbuotojų profesiniu augimu, rūpinasi jų karjera bei siūlo įvairias jos planavimo programas. Karjeros planavimas leidžia susieti darbuotojų profesinio rengimo planus su organizacijos uždaviniais. Kai atskirų darbuotojų karjera tiesiogiai susijusi su organizacija, jie aktyviau domisi iškilusiomis problemomis, dalyvauja jas sprendžiant, yra suinteresuoti visos organizacijos sėkme. Daugumoje progresyvių firmų yra privalomas darbuotojų dalykinės karjeros planavimas. Pradžioje darbuotojas turi įvertinti save, vėliau atsižvelgiant į organizacijos poreikius ir perspektyvas, sudaromi darbuotojų karjeros planai.

Karjeros planavimas ir valdymas reikalauja iš organizacijos papildomų pastangų, tačiau suteikia tiek organizacijai, tiek darbuotojui visą eilę pranašumų :

• Didesnį pasitenkinimo darbu laipsnį organizacijoje, suteikiančiu jam galimybę
  profesionaliam augimui bei gyvenimo lygio kilimui.
• Asmeninių profesionalių perspektyvų viziją ir galimybę planuoti kitus savo gyvenimo aspektus.
• Motyvuotus ir lojalius darbuotojus, kurie save sieja su šios organizacijos profesionalia veikla, padidina darbo našumą ir sumažina kadrų kaitą.
• Galimybę planuoti darbuotojo karjerą, atsižvelgiant į pastarojo asmeninius interesus.

Dažnai darbuotojai nežino savo perspektyvų kolektyve, o tai rodo darbo su personalu, planavimo ir karjeros kontrolės spragas organizacijoje. Darbuotojas turi žinoti savo perspektyvas ne tik trumpam, bet ir ilgesniam laikotarpiui, kokių rodiklių jis turi pasiekti, kad galėtų kilti tarnyboje. Viena organizacija įtakoti sėkmingos karjeros planavimo proceso eigos negali. Darbuotojas taip pat turi derinti savo poreikius su organizacijos tikslais. Darbuotojas atsako už savo asmeninės karjeros planavimą. Tiesioginis viršininkas padeda jam jį įgyvendinti, o žmogiškųjų išteklių (personalo) skyrius konsultuoja jį ir atlieka pagrindinę karjeros vystymo organizacijoje funkciją. Kitame etape, autoriaus nuomone, turi būti sukurtas karjeros vystymo planas, kuriame darbuotojas nustato savo profesinius poreikius ir kaip jis juos ruošiasi patenkinti, t.y. kokias pareigas jis norėtų užimti. Vėliau jis palygina savo galimybes su reikalavimais toms pareigoms ir nustato ar jo planas yra realiai įgyvendinamas. Planą sudaryti turėtų padėti tiesioginis viršininkas ir personalo skyriaus specialistai.